Tai noras staugti šiltą lakštingalų naktį žiūrint į žvaigždes...Tai nesumeluoti žodžiai, kad daugiau nieko gyvenime nereikia...
Tai žiūrėti kiaurai sieną per pamoką...
Tai žibučių puokštė, suskinta šypsantis...
Tai pirmoji nevarginanti bemiegė naktis...
Tai raudono vyno taurė užkandant bučiniu ir netobuli, bet nuoširdūs žodžiai, kurių į jokias eiles neiškeistum...
Tai noras krauju ant sienos rašyti jo vardą...
Tai suvokimas, kad jau nebijai mirties...
Tai šokis lietuje skambant tik lašų muzikai...
Tai visiška dvasios ramybė, po aistra varginančios nakties...
Tai noras kartu turėti vaikų...
Tai mokėjimas išgirsti jo daiktų pasakojimus...
Tai pasiutusiai lėtos vienatvės valandos, jam užtrukus grįžti...
Tai smulkmena, gauta vasario 14-ąją...
Tai noras valandų valandas stebėti jį miegantį...
Tai gebėjimas pažinti jo žingsnius…
Skaityti daugiau »