Tuomet.. žiūrėjau į vieną, vienišą juodą tašką..
Kai pamačiau tave.. tik pažiūrejau ledinėmis akimis..
Nieko nesakiau.. jausmai užšalo..
Tu – tiesiog praejai pro mane..
Mano veide, atsirado šaltos, sūrios ašaros..
Jos bėgo, bėgo, bėgo..
Aš tebežiūrejau į tavo išnykstantį kontūrą..
Užšalo ašaros.. sėdėjau, ten, ant to ledinio suoliuko..
Nebesugėbėjau net pajudėti, širdis – plyšo iš skausmo..
Tu buvai su kita mergina..
Ir aš sėdėjau, sėdėjau.. kol pajutau..
Kad mano veidas visas apšalęs, akys apledyjusios..
Po truputį į ledą virto mano rankos..
Bet aš niekur neėjau..
Jau nebepajudėjau iš vietos..
Nebebuvo prasmės.. juk niekam neberūpiu..
Po truputį pradejo ledėti visas kūnas..
Tada jau nebepajėgiau net pasjudinti galvos..
Sėdėjau.. šalta ašara tebegulėjo ant mano sušalusio veido..
Beviltiškai sėdėjau.. žinojau.. niekas neateis..
Nebejaučiau,…
Skaityti daugiau »