savi ,ar svetimi?

Kaukė.

Kokie žmonės yra tada, kai užrakina savo namų duris ?

Tada, kai lieka vieni savo tyloje su savo mintimis ir spengimu ausyse ?

Gal tie patys žmonės, kurie šypsojosi ir atrodė linksmi, verkia kaip vaikai, pabudę naktį pilnomis ašarų akimis, dėl susapnuoto košmaro ?

Gal tie patys žmonės, kurie atrodė visiškai abejingi visam pasauliui, tampa patys reikliausi ir labiausiai besidomintys viskuo ?

O piktieji tampa tais, kurie savo gerumu galėtų apdalinti visus, kam to gerumo reikia ?

Argi mes visi nesame tokie?

Tokie, kurie kas dieną, kiekvienoje situacijoje užsideda kaukę ?

Visi apie mus žino tiek, kiek mes patys norime, kad jie žinotų.

Visi apie mus galvoja tai, ką mes patys norime, kad jie galvotų.

Ir tikrai labai dažnai tai, ką mes žinome apie kitus, nebūna tikra ir nuoširdu.

Labai dažnai tai būna tik kaukė..