Mano gyvybė priklauso ne man
Pirmadienis, vasaris 08, 2010 Laikas 23:47.
Pakeista Antradienis, vasaris 09, 2010 Laikas 17:57.
Kartais kažkas mano galvoje sušunka "darai klaidą!", priversdamas mane pasijusti kaip nors nejaukiai ar nemaloniai. Aš to daikto niekad neklausau. Bent jau stengiuosi neklausyti.
Jeigu kaskart priimdamas sprendimus vėl pradėčiau vadovautis vien emocijomis, greitai pražūčiau. Dabar pasikliauju protu. Nors ir esu kvailys, taip elgtis, rodos, apsimoka labiau. Bet nesvarbu, ką darysiu, vis tiek bus blogai. Jeigu reikia rinktis vieną blogybę iš dviejų, šį kartą renkuosi smegeninę.
Įdomu, ar į protą įeina principai? Kažin. Tai dar blogiau, nes principai nesivadovauja niekuo, tik savimi.
Tiesiog nebežinau, kaip šiame pasaulyje susirangyti, kaip elgtis ir ką padaryti, kad skaudėtų mažiau. Ir nebežinau, ko laukiu.
Pradėjau žaisti, ir žaidžiu dviem frontais. Išsidirbinėju iš savo gyvenimo visaip, kaip tik moku, žudaus alkoholiu, kasdien sugalvoju naują būdą susimažinti skausmą, visiškai nepaisydamas kitų, kasdien einu gatve ir laukiu, kol kas nors nutiks, tačiau yra žmonių, kurių nenoriu matyti kenčiančių ir kaltinančių save dėl savo klaidos, todėl apsimetu, kad viskas gerai.
Taip. Štai. Aš stengiuosi visus atstumti, palikti kuo mažiau žmonių, kuriems rūpėčiau. Pirma tai dariau sąmoningai, o dabar jau nebe. Ir jų mažėja. Tiesą sakant, jų beveik nebeliko. Man reikia prarasti viską, kuo daugiau, kad kai ateis laikas, visiems skaudėtų kuo mažiau, kad būtų kuo mažiau dalykų, kuriuos galėčiau palikt. Galbūt todėl kasdien darau neįveikiamus žmogiškumo testus, kurių niekas neišlaiko, o aš išeinu su šypsena, dar kartą sau įrodęs, koks aš teisus.
Tačiau, kaip jau sakiau, yra žmonių, kurie turi išeiti pirmiau manęs. Tiksliau galbūt vienas žmogus, tas, kuriam mano gyvybė kaip ir priklauso. Kai jo nebeliks, su savaja galėsiu daryti ką panorėjęs. O dabar turiu meluoti.
Nebent išsipildys mano troškimai, ir Dievas išsiųs mane pragaran anksčiau laiko, nepalikdamas jokio kaltės jausmo žmogui, kuris jokiu būdu nepraleistų progos tokį susikurti.
Ši mintis kasnakt mane įkvėpia naujai dienai.
Štai, ko laukiu.
Peržiūrų: 12
teigiami vertinimai: 2 | neigiami vertinimai: 0
|
| |
Jei nori komentuoti dienoraščius, turi prisijungti |
|
| Vienas filosofas pasakė: "Kad pasiektum gyvenimo pilnatvę - nebrangink nieko". Atrodo žiauri ir nelabai suvokiama idėja, tačiau kai pažvelgi grynu protu į tai - tai tampa tikra teisybe.
BlackDist
Manau suprantu, ką jis norėjo pasakyti.
unikALUSis
|
|