Penktadienis, kovas 12, 2010 Laikas 23:16.
Pakeista šeštadienis, kovas 13, 2010 Laikas 20:43.
Mielos skaitytojos,
Jau 8 kūrinuko dalis ;]
Tik dėl jūsų šis kūrinys gyvuoja :)
Šypt.
Malonaus skaitymo.
Jūsų Bratsė.;]
Aš išdrysau ! Aš jai trenkiau. Didžiuojuosi savimi, bet ir bijau. Jos tikriausiai manęs ieško.
Bijau. SIAUBINGAI. Ateis sumuš iar dar ką nors padarys. Skambutis. Palaukusi kelias
minutes iškišau galvą iš mergaičių tualeto. Nieko nebuvo. Visi išsiskirste po klases.
Radau akinius. Kojelė truput buvo nulųžusi, bet kažkai juos užsidėjau. Teks taip
kentėt kol mama lęšius nupirks. Giliai įkvėpus, spustelėjau klasės durų rankeną ir
įžengiau. Iš kar to pažvelgiau į Amandą. Jos ,,draugės'' ją guodė, o jinai buvo
susiėmus už žando. Tegul uždusta. Greit atsiprašius mokytojo, atsisėdau į patį pirmą
suolą. Išsitraukiau vadovėlį ir ėmiau skaityti. Kažkas atmetė raštelį...
*
Apsidžiaugiau. Jis GYVAS ! Pasipylė džiaugsmo ašaros. Įėjo gydytojas.
- Jis gyvas ! Jis tikrai gyvas !!!,- pradėjau šaukti.
-Pasitrauk, vaikeli. Turiu suleist jam vaistų, bei pranešt liūdną žinią. Mes jį po svaitės
atjungsime nuo aparatų palaikančių jo gyvybę. Aš tikrai apgailestauju.
- Ką jųs pasakėt ? Jūs negalit! Prašau tik ne tai. Jis numirs!
-Mes turime kitų komos ištiktų ligonių. Mes neišsitenkam aparatais.
- Jums nerūpi, tiesa ? Jums tik pinigai rūpi ! Kiti juk daugiau moka, kad laikytumėt,
ilgiau tiesa ?- pravirkau iš įniršio,- Kiek jums reikia ? Aš duosiu !
Gydytojas stumptelėjo mane į šalį, suleido tėčiui vaistus ir įšėjo. Priėjęs prie tėčio
pravirkau. Jo skrostu nuriedėjo ir viena ašara.
*
,,Pavarej, Saule. Jau seniai reikėjo tą Amandą pamokyt ;D. Jau bloga vien pasižiūrėjus
kaip ją guodžia ;D.
Raminta ir Tifanė''
Pradėjau dar labiau savim didžiuotis. Raštelį buvo tiek klaidų, kad vos supratau ką
norėjo man jos pasakyti. Per visą šį pusmetį su manim kas nors mane užkalbino
[išskyrus Paulių]. PAULIUS! Kur gi jis ? Juk sakė, kad ateis į antrą pamoką ... Jau eina
3-oji jis vis dar nepasirodė. Nuskambėjo skambutis. Prie manęs priėjo Tifanė ir
Raminta.
- Eime į valgyklą ?
- Gerai.
Pasidėję anglų kalbos kabinete kuprines nuėjome į valgyklą. Jos manęs atsiprašė,
kad šaipėsi. Jos bijojo Amandos. Regis gyvenimas gerėja.;)
*
-Tėti ? Girdi mane ?
Jis vėl suspaudė mano ranką.
- Tėti, nepervark. Kaupk jėgas ir kai būsi pasiruošęs atsikelk. Dar visa savaitė. Kovok
tėti.
*
Dieną praleidom labai smagiai. Vaikščiojom po parduotuves. Buvo tikrai linksma.
Nusipirkau suknelę:
Tušą [šį kartą juodą], blizgį ir toniko. Tifanė sakė, kad jį turi turėt kekvieną. Nesuprantu
kodėl ?
Sėdėdamos troleibuse, nupsrendėm, kad važiuosim pas mane.
-Kaip pas tave gražu,- nustebusi tarė Raminta vos įžengus pro duris.
Nusijuokiau. Nuėjom į svetainę. Nuėjau į virtuvę padaryti ko nors pavalgyti ir kakavos.
Paėmus puodelius į rankas apsisukusi pamačiau tai ko nesitikėjau. Paleidau puodelius ir puoliau jam į glėbį.
P.s - Senka mintys. Dalis ne iš geriausių, tad nepykit, mielosios ;}