Point.lt yra internetinė bendruomenė, siūlanti tau galimybę bendrauti su draugais, susirasti naujų bičiulių, bei sužinoti, ką apie tave mano kiti. Jei nori naudotis puslapiu, prisijunk arba užsiregistruok!
loveisasuicide dienoraštis


Aš nebebijau kai manimi alsuoja Tavo senos sienos,
Patvinę kambariai ir durys, aprasojusios nuo paskutinio atodūsio,
Sugrįžusio iš tų dienų, kuomet dar tik ieškojome atsakymų,
Krintantys ant kelių ir su begaliniu troškuliu,
Galvodami, kad klaidų nebus, kad prilygsime upėms ir jūroms,
Nesustodamos tėkmės vedami ir plukdomi,
Aš maniau, kad žinosiu ką pasakyti, ką ištarti momentais,
Bet ar žmogus gali būti pasiruošęs, ar gali kada nors
Būti pasiruošęs nutildyti šauksmą ir ištarti reikiamus žodžius,
Trupančiose minutėse atstatyti save ir nusivalyti netikras mėlynes,
Išbarstytas drebančių rankų, ant žaliuojančio kūno, iš to
Pavasario, kurio turbūt jau neprisimeni ir neatkartosi,
Ką krantams padaro potvyniai ir ką dangus palieka žemei,
Lygiai taip pat mes kėlėme triukšmą vienas kitam,
Nė negirdėdami, užstrigę kažkur kitoje dainoje,
Sulaikyti kitų rankų, kandžiojami kitų dantimis,
Bandėme atkurti taiką, sutaikyti nukirptus ir pusiau
Padalintus riešus, atskirtas į dvi stovyklas, du frontus,
Sielos dalis, pasibaigusias mintis ir istorijas,
Niekuomet neegzistuojančias tik vienoje perspektyvoje,
O kitoje ji tampa amžinu sapnu, užmerktomis akimis,
Reginčiomis dienas tik kitame pasaulyje, tik kitame kambaryje,
Tapome dvilypiai, grandinėmis laikomi, grandinių vaikomi,
Kaip vaikai suradę kelią į šviesą, tačiau suklaidinti tamsių gludūmų,
Žmonės meluoja, ir žmonės tiki, pakelia save iš purvo,
Tuomet sužydi, netenka pradžios ir lygsvaros,
Praranda laiko nuovoką, praranda dvasią, praranda savo pradžią
Juk viskas taip gerai, kol šiaurinis vėjas nesudrasko iš vidaus,
Ir vėl nagais į purvą, paleidžiu paskutines žiežirbas,
Susmunku ant grindų ir laikau save gyva, taip kaip ir sakei,
Ir laikau, laikau, kol žadi išgydyti nuo lemties, nuo to paskutinio karo,
Žaizdomis nusėti, vienas kito neatpažįstame, tave pribaigė,
Mane surado, tave pajuto, mane nusinešė,
Jaučiu laimę, tik šiandien ji išmoko deginti ir kąsti,
Namai pilni vandens, o vidus dega nuo prisiminimų norų,
Bet ne pirmą kartą griuvėsius tenka vadinti namais.



 
Įdomus
teigiami balsai: 2  |  neigiami balsai: 0

Rašyk komentarą: