Point.lt yra internetinė bendruomenė, siūlanti tau galimybę bendrauti su draugais, susirasti naujų bičiulių, bei sužinoti, ką apie tave mano kiti. Jei nori naudotis puslapiu, prisijunk arba užsiregistruok!
Kristina01 dienoraštis

Ačiū dar kart ir sudie.

Labas... norėjosi rašyti mano... bet jau nebe mano.. tiesiog.. labas.

Na.. Net nežinau ką rašyt.. Nuo ko pradėt.. Kaip čia viską išsakyt vienam laiške... Bet reikia, jaučiu.. kažkaip užbaigti tai iki galo. Emociškai pradėti gyti.. Tave paleisti galutinai. Nors ir mano iniciatyva išsiskyrėm, bet... suvokiau ką darau.. bet taip lengvai neina. Nors ir nepamatysi šių laiškų, bet vis vien. Dėl savęs. Šį kart jau tik dėl savęs tai darau. Vienos savęs. Nuo dabar jau vienos...

Na ką, tašką padėjau aš, ryžtingai, negailestingai, be kelio sugrįžti atgal.

Prieš savaitę tas įvyko.. Tuo metu buvau tokia užtikrinta, tvirta, pasiryžusi, pikta, įskaudinta, bet šalta.

Dabar.. Pyktis atlėgsta.. Jausmai, kurie tarsi buvo užrakinti po skrynia, pradeda prasiveržti.. Ilgesys.. Taip, ilgesys.. Tavo gerumas, šiltumas.. Visą savaitę prisiminiau Tave kaip šaltą egoistą, savanaudį, kuris viską darė tik sau, dėl savęs, tik tai kas patogu Tau.. Iš ties, taip ir buvo.. Bet negaliu neigti, kad nebuvo kruopelytės ir dėl manęs.. Man tuo metu Tavo kruopelytės užtekdavo.. Pačioj pradžioj, man tai atrodė labai daug... Su laiku supratau, pradėjau matyt kai tai tik maža, maža kruopelytė.. gal iš simpatijos, kuri virto meile, o gal dėl to, kad labai norėjau tiesiog būti kartu.

Bet dabar jau nebebuvo gana.. Norėjosi kažko, ką padarytum dėl manęs, nesavanaudiškai... iš meilės.. pastangos, kurios rodytų, kad aš Tau svarbi.. ne pasaulio centras, ne.. man tiek nereikia.. bet svarbi tiek, kad stengtumeis... Bet deja..

Žinoma, aš neužmiršau Tavo dovanotų gėlių ir šokolado, kai mums buvo .. mėnesių kartu. Kai tiesiog atvažiavai, padovanojai, pradžiuginai ir išvažiavai, nenorėdamas man trukdyti mokintis.. Tu supratai, kad aš stengiuosi visur.. taip pat ir moksluose.. kaip ir mūsų santykiuose.

Taip.. Aš stengiausi tikrai. Daug. Labai. Kartais iš sekimo, dėl to, kad pasisektų mūsų santykiai. Tačiau.. Deja.. Kai nebemačiau prasmės.. Nebejutau noro judėti toliau.. Nes nebemačiau kur mes judam. Mes stovėjom. Aš Tau siūliau kryptis, kur galėtumėm judėti. Tu stabdei.. Šį kartą Tavo stabdymas buvo per didelis.. per savanaudiškas.. Iš tingumo? Iš nenorėjimo? Ar tiesiog nenorėjai su manim? Kad ir kiek begalvoju.. Kad ir kaip.. Šaltu kritišku ar jau su ilgesiu... Suprantu vieną.. Ir tikiuo tuo.. Aš tiesiog buvau ne ta... kaip ir Tu man buvai ne tas...

Būčiau buvus ta.. Prašyti... pykti, aiškinti... nebūtų reikėjo. Tu tiesiog būtum supratęs.. Tu tiesiog būtum norėjęs... Skaudu tai suprasti, bet tiesa.. Labai tikiuosi, kad susirasi TĄ, dėl kurios norėsis daryti bet ką, kad tik būti/praleisti laiką kartu... Kurią tikrai mylėsi. Ta tikrąją meilę. Ta nesavanaudiška, pasiaukojančia.. Tu vėžys, Tu jausmingas.. Tu jausmų kupinas žmogutis, sužadins Tau juos kažkas tikrai :) Kažkurį laiką tikrai mąsčiau, tikėjau, kad aš Ta. O kai pradėjau abejoti, pradėjau jau norėti būti ja. Tačiau...

Tačiau Tu mane paleidai.. taip lengvai paleidai... Iš tiesų. Labai lengvai. Gal dėl to, kad esi žmogus, kuris neverčia būti kitų su juo, kai jie nenori.. Kai pagalvoju, aš lygiai taip pat būčiau pasielgusi. Iš išdidumo. Tam, kad išeiti pakelta galva, kai mane išvaro, kai nebesijaučiu pageidaujama. Koks Tu turėjai pasijusti. Turėjau mintį, kad gal paimsi ir pasakysi "miegojai nakty valandą.. pailsėk, išsimiegok, pakalbėsim rytoj". Tačiau Tu tiesiog sutikai su mano sprendimu. Nesipriešinai. Dėl išdidumo? Dėl jausmų nebuvimo? Dėl įskaudinimo? Ar tiesiog misteris principas?

O taip.. Misteris principas aš buvau pati.. paskutiniuosius mėnesius.. O gal tiksliau, paskutinįjį mėnesį.. Kai jaučiau, kad mūsų santykiai pradeda byrėti. Kai pradėjau pavargti.. nebesistengti.. O Tavo pastangos buvo tos pačios.. Nepajutai. Nepajutai, kad aš jau įdedu mažiau pastangų. Atrodo kartais suprasdavai.. Tačiau vis tiek stengdavaisi lygiai tiek pat... mažai...

Turiu atsiprašyti už paskutinįjį mėnesį. Pradėjau elgtis net sau kartais šlykščiai. Ne dėl to, kad Tavęs nevertinau.. ne dėl to, kad Tavęs nemylėjau... Bet dėl skausmo kurį jaučiau. Dėl to, kad jau jaučiausi nelaiminga.. neužtikrinta.. nebesaugi. Liūdna..

Liūdna. Labai. Kad santykiai užsibaigė šitaip. Su juokais apie skyrybas.. su bandymu įskaudinti.. ir galiausiai likimu pačiai būti atrodo tarsi labiau negu Tu. Visi mano veiksmai iš nevilties.. Kai dabar pagalvoju, taip, parinkau teisingą žodį - neviltis. Paskutinią parą.. Paskutinią parą aš jaučiausi tarsi galėčiau išprotėti, net esant kartu su Tavim, bet aš jau jaučiausi tarsi jau mes būtume atskirai. Tau šalia esant aš jau norėjau būti atskirai. Nes jaučiau, kad nebenori ir Tu taip būti su manim.. Nebe taip kaip anksčiau.. O gal lygiai tiek pat, bet per mažai..

O buvo laikai.. Geri laikai.. Būta tokių. Neištisai, bet momentais.. Už kuriuos Tau esu dėkinga..

Gimtadienis. Klubas. Butas. Naktis. Balkonas. Bučinys. Balkonas. Miegojimas kartu. Vedžiojimas. Pažadas susitikti. Atsisveikinimas.
Rytas. Kvietimas į draugus. Tyla.
3 mėnesiai tyla.
Mano gimtadienis. Vakaras. SMS. Pasveikinimas. "Aciu". Želė. Neatrašymas atgal.
Mėnuo tyla.
Gimtadienis.Nejaukus susitikimas. Klubas. "Kodėl neparašei?". "Nedrįsau". Naktis. Butas. Sofa.
Rytdiena. Sms. Santykių pradžia.
Dusia. Tavo ištarti žodžiai "myliu".
Mano gimtadienis. Dovana - buvai Tu.
Naujieji. Pažadai....
.. mėnesių. Žodžiai "labai labai myliu".

Ir galiausiai prieš savaitę išgirstu.. -Norėčiau, bet neturiu daugiau ką pasakyti.

Aš turiu. Taip aš tikrai turiu. Pirmiausia, už tai, kad per pirmąjį gimtadienį, pasirūpinai gimtadienio kaltininku. Jau esu Tau dėkojus. Į akis. Raštu ten, kur dar nematei ir tikriausiai nebepamatysi. Taip pat už tai, kad prisipažinai, kad norėjai parašyt, bet nedrįsai.. Tačiau po antrojo gimtadienio išdrįsai. Už patirtį. Už tą atlaikymą buvimu pirmu.. Tu jautei ją, bet atlaikei.. Kad ir kiek, bet atlaikei. Už pasitikėjimą. Nežinau ar iki galo, bet jaučiau, kad daug. Už atsivėrimą. Jaučiau. Įsileidai. Ar iki galo- nežinau. Bet žinau tikrai, už dauguma daugiau, negu dauguma kitų. Už meilę. Pirmąją rimtą meilę. Mano meilę Tau. Ir Tavo meilę man. Ar buvo tikra.. Ar buvo "labai, labai" kaip ir sakei. Nesvarbu. Aš jaučiau. Už toleravimą manęs. Ir už tas mažas pastangas.. Kad ir man mažas.. Nes visad norėjau daugiau.. daug, greitai, čia ir dabar. Bet pastangas.. Ačiū. Ačiū už viską.


Ar dar kada susimatysim? Laikas parodys.. Laikas užgydys.. Tavo. Mano. Žaizdas.

Tikiu. Viskas į gerą. Tikiu. Viskas bus gerai.

Paleidžiu.





 
Įdomus
teigiami balsai: 4  |  neigiami balsai: 0

Rašyk komentarą:

Roar (32)
Visada būna gerai nors kartais per skausmą to nesuvokiama...
#1, 04.03.2018 - 22:30