Point.lt yra internetinė bendruomenė, siūlanti tau galimybę bendrauti su draugais, susirasti naujų bičiulių, bei sužinoti, ką apie tave mano kiti. Jei nori naudotis puslapiu, prisijunk arba užsiregistruok!
unikALUSis dienoraštis

Prarastas identitetas

Šiandieną nusprendžiau aplankyti savo dienoraštį. Be jokios priežasties, be jokių lūkesčių rašyti ar skaityti, kas jau kadaise buvo parašyta, tiesiog todėl, kad jo pasiilgau taip, kaip nesugebu pasiilgti jokio gyvo žmogaus. Mintis akimirksniu užvaldė švelni melancholija, lydima nešlifuoto ir jokiais matais neišmatuojamo liūdesio, kuomet pamačiau, jog paskutinį kartą su savimi kalbėjausi tik rugpjūtį.

Kodėl tik rugpjūtį?..

Jeigu būčiau jaunesnis, būčiau pasimetęs ir greičiausiai savimi smarkiai nusivylęs. Juk visas mano gyvenimas, visi jo keliai visada vedė atgal prie rašto, kad ir kokiam gyvenimo etape būčiau įstrigęs. Tad karts nuo karto aplankanti kūrybinė abstinencija visada neišvengiamai prilygdavo asmeninei katastrofai, reiškiančiai, jog trumpam nustoju egzistuoti, jog manęs nėra. Visada su viltimi, jog, išties, tik trumpam. Šiandieną dar kartą įsitikinau, kad ši mentalinė kondicija yra statinė, nekintama ir amžina, o jeigu ją bandai perrašyti, pradeda per greitai ir per šiltai plakti širdis, o akys niekaip nepaleidžia už lango plytinčių horizontų, kuriuos stebint šiek tiek paprasčiau skaityti sąmonėje užšifruotas žinutes. Kai kūrybinis alkis pradeda reikštis fiziškai, suprantu, kad nebeturiu kitos išeities kaip tik dar kartelį stoti akistaton su pačiu savimi. Nors baimė rašyti niekur ir nedingsta, tačiau ji virsta pastebimai nereikšminga, kaip ir bet kokioje situacijoje, kurioje atsidūrus prabunda įprastai miegantys išlikimo instinktai. Šiuo atveju - identiteto išlikimo. Manojo "aš", kurio statyboms paaukojau viską, ko iš manęs šiame gyvenime buvo pareikalaujama.

Kurdamas save nuo pamatų iš karto žengiau vienišiaus keliu, nes nuo pat pradžių suvokiau, jog kito kelio tiesiog nėra. Paradoksalu, bet pasirinkęs vienišiaus kelią niekada iš tiesų nebūdavau vienas. Tačiau kiek save atsimenu, amžiais būdavau ištroškęs vienatvės. Vienintelės tikros mūzos, kurią kada nors turėjau. Tačiau mane supantis pasaulis to niekada nesuprasdavo. Jam atrodydavo, jog tai nėra normalu, kaip nėra normalu atsisakyti žaisti pagal įprastas gyvenimo žaidimo taisykles, jam atrodydavo, kad kaltas stresas, o gal tai tik subtilus pagalbos šauksmas, į kurį būtina atsiliepti, kol nerizikuoji susižeisti pats. Visa tai, kam pasišvenčiau ir kam atidaviau visą save, visada tebuvo maža realybės dalelė plačiame, savanaudiškame ir per lėtai mąstančiame pasaulyje, kol man tai buvo vienintelė visatos dulkelė, kurioje sugebėjau įžvelgti tikrą, tyrą ir nekaltą prasmingumą. Vienintelį tikrą kelią, kuris kažkur veda. Kažkur ten, kur norėčiau būti ir likti amžinai. Visa kita nėra tiek svarbu. Galbūt daugiau nieko svarbesnio nėra ir niekada nebuvo.

Tačiau, kaip jau minėjau, niekada ilgai vienas nebūdavau. Mane nuolat supdavo žmonės, kuriuos dėl man nežinomų priežasčių traukdavau lyg magnetas, tačiau šie žmonės niekada nebūdavo laimingi. Mano sieloje jiems pernelyg ankšta, per niūru, per tamsu ir nejauku. Jie man sakydavo, jog mano pasaulyje yra nematomi, ir jie būdavo teisūs, nes niekas niekada negalėjo man pasiūlyti to, ko man iš tiesų reikėdavo, o aš niekada negalėdavau pasiūlyti to, ko trokšdavo jie. Ieškant kompromisų šiame užburtame rate dienos pabaigoje visi likdavo įskaudinti, visi taikstydavosi su pralaimėjimo kartėliu įskaitant ir mane. Niekas nejausdavo mano meilės, kurios taip laukdavo ir tikėdavosi, o tuo metu aš palaidojau tūkstančius minčių, kurių nedrįsau užrašyti.

Visa, kas niekada nebuvo užrašyta, mirė tik todėl, kad bijojau įskaudinti tuos, kurių vis tiek nebėra. Tai, kas turėjo būti mano kelias, buvo iškeista į dienas, savaites, mėnesius ir metus tos kūrybinės abstinencijos, reiškiančios mano pralaimėjimą, neišvengiamą sąmonės merdėjimą ir egzistencinį sustabarėjimą. O tiesa ta, kad pasiilgau skausmo, pasiilgau vienatvės, pasiilgau tos agonijos, kurios prieblandoje visomis spalvomis sužydi dvasingumas.

Kartais svarstau, ar visi tie, kurie manė mane mylintys, iš tiesų žinojo, ką myli? Svarstau, ar aš klydau bandydamas artimuosius apsaugoti nuo to, kas esu aukodamas tai, kas niekada nepaleis mano dūšios? Ar iš tiesų galėjau kada nors ką nors apsaugoti naikindamas vienintelį mane įprasminantį dalyką?

Kaskart, kai nustodavau rašyti, išnykdavo dalelė manęs. Visą tą laiką, kuomet nerašiau, tai tik todėl, kad kažkas stovėjo per arti manęs, ir man pernelyg rūpėjo jų trapios dūšelės. Viskas tik todėl, kad priešinausi savo prigimčiai bandydamas patenkinti kiekvieno lūkesčius. Viskas tik todėl, kad verčiau save būti žmogumi, kuriuo niekada nebuvau, negalėjau ir nenorėjau būti. Tik todėl, kad to, kas esu raštuose, mylėti neįmanoma. Bet galbūt man taip atrodo tik todėl, kad kitu keliu eiti niekada taip ir nepabandžiau.

Tad štai. Dabar, kai myliu ir esu mylimas, eilinį kartą pagaunu save bandantį įkvėpti po vandeniu. Matyt šiandieną esu čia, nes žinau, kaip ši istorija baigiasi. Esu čia tam, kad tą istoriją perrašyčiau vieninteliu būdu, kuriuo kada nors mokėjau spręsti gyvenimo dilemas - rašymu.

Aš rašysiu. Rašysiu kada norėsiu, apie ką norėsiu ir kaip norėsiu. Darysiu tai taip, kaip visada norėjau ir turėjau daryti, nes, kaip ir tadais, neturiu kito pasirinkimo. Rašysiu ir tikėsiuosi, kad vis tiek būsiu mylimas, tik šį kartą už tai, kas iš tiesų esu. Na, o jeigu ne...

Jeigu ne, vadinasi, taip visada ir turėjo būti.

Juk aš viso labo tik žodžiai ant popieriaus lapo. Ir man to visiškai gana.


 
Įdomus
teigiami balsai: 2  |  neigiami balsai: 0

Rašyk komentarą:

 

Įrašų archyvas
2018
vasaris (1)

2017
rugpjūtis (1)
liepa (3)
birželis (2)
balandis (1)
kovas (5)
vasaris (3)
sausis (2)

2016
gruodis (1)
spalis (2)
rugsėjis (1)
rugpjūtis (4)
liepa (3)
birželis (1)
gegužė (3)
balandis (5)
kovas (1)

2015
gruodis (1)
rugpjūtis (1)
birželis (2)
gegužė (1)
balandis (2)
kovas (2)
sausis (2)

2014
gruodis (2)
lapkritis (3)
spalis (2)
rugsėjis (1)
rugpjūtis (2)
liepa (2)
birželis (1)
gegužė (1)
balandis (2)
kovas (2)
vasaris (4)
sausis (3)

2013
gruodis (5)
lapkritis (2)
spalis (3)
rugsėjis (12)
rugpjūtis (11)
liepa (8)
birželis (4)
gegužė (6)
balandis (7)
kovas (16)
vasaris (14)
sausis (22)

2012
gruodis (12)
lapkritis (17)
spalis (13)
rugsėjis (15)
rugpjūtis (19)
liepa (12)
birželis (10)
gegužė (4)
balandis (4)

2011
lapkritis (2)
spalis (3)
rugsėjis (2)
rugpjūtis (6)
liepa (4)
birželis (2)
gegužė (5)
balandis (4)
kovas (6)
vasaris (5)
sausis (7)

2010
gruodis (5)
lapkritis (7)
spalis (8)
rugsėjis (12)
rugpjūtis (11)
liepa (7)
birželis (9)
gegužė (16)
balandis (13)
kovas (12)
vasaris (12)
sausis (13)

2009
gruodis (14)
lapkritis (16)
spalis (17)
rugsėjis (15)
rugpjūtis (10)
liepa (14)
birželis (8)
gegužė (12)
balandis (14)
kovas (13)
vasaris (7)
sausis (10)

2008
gruodis (8)
lapkritis (7)
spalis (7)
rugsėjis (3)
rugpjūtis (2)
liepa (1)
birželis (3)
gegužė (3)
balandis (5)
kovas (6)
vasaris (4)
sausis (3)

2007
gruodis (2)
lapkritis (3)
spalis (7)
rugsėjis (6)
liepa (7)
birželis (5)