Point.lt yra internetinė bendruomenė, siūlanti tau galimybę bendrauti su draugais, susirasti naujų bičiulių, bei sužinoti, ką apie tave mano kiti. Jei nori naudotis puslapiu, prisijunk arba užsiregistruok!
korniuse dienoraštis

Dar vienas laiškas TAU...

Keista, kaip po milijono atsisveikinimų, tu vistiek neišeini. O aš nuolat neprarandu vilties, kad tu pagaliau išeisi, kad pagaliau tai bus tikras atsisveikinimas, ir mano gyvenime tavęs nebeliks. Ir tai ištiesų taip naivu... Taip po kiekvieno atsisveikinimo tu tikrai išeini, bet deja neilgam, nes vėliau tu visada sugrįžti. O tau sugrįžus man būna dar sunkiau, ir kuo toliau, tuo tu išeini ilgesniam laikui.
Šis kartas buvo kitoks, šį kartą aš jau tikrai buvau patikėjusi kad tu nebegrįži, arba, kad tau sugrįžus, aš tavęs nebemylėsiu. Pagaliau po šitiek bandymų man pavyko nuo tavęs visiškai atsiriboti, bet... Po dviejų mėnesių, tu ir vėl pasirodei. Pasirinkai pačią tinkamiausią akimirką sugrįžimui, būtent tada kai aš buvau silpna, tiek fiziškai, tiek emociškai, tu ir vėl pasirodei. Žinoma aš neprieštaravau tavo sugrįžimui, nes tikėjau, kad tu man neberūpi, o ir mūsų susitikimas turėjo būti tik trumpas pokalbis, per atstumą. Tačiau tau pasirodžius, atrodė, kad aš tiesiog sudužau, mano ledinė širdis ir vėl ištirpo ir visos sienos kurios mus skyrė griuvo... Rodos tą pačią minutę, kai išgirdau tavo balsą, aš tiesiog norėjau griūti tau po kojomis ir tapti tavo vergu. Bet šį kartą man padėjo šaltas protas, kuris neleido tau pamatyti kaip aš jaučiausi. Tau atrodė, kad aš tokia kaip ir anksčiau, tiesa, gražesnė ir šiektiek labiau savimi pasitikinti, kaip tu sakei... Deja viduje aš buvau gležnas pūkelis kuris norėjo tiesiog kristi ir pasiduoti jausmams. Viską gelbėjo tik šaltas protas ir suvokimas, kad ištiesų aš tau nerūpiu. Kai tave pamačiau tiesiog norėjau pulti tau į glėbį ir stipriai apkabinti.
Vakar aš baisiai savimi didžiavausi, nes atsilaikiau ir nepuoliau žemintis prieš tave. Bet šiandien aš tiesiog vėl degu iš vidaus... Visą dieną sėdžiu su telefonu rankoj ir laukiu bent menkiausios žinios iš tavęs. Jaučiuosi tokia beviltiška, tikėdamasi, kad po vakar kažkas pasikeitė. Bet deja aš vis dar tau nerūpiu, ir nemanau, kad kadanors rūpėsiu. Regis tu nepasirodytum, net jei visas pasaulis išslystų iš mano rankų. Tau nerūpiu ne tik kaip mergina, aš tau esu niekas... Tu net nesidomi ar aš išvis egzistuoju šiame pasaulyje...
Sunku... Baisiai sunku, po viso to laiko kurį praleidom kartu, po visų tų akimirkų kai laikiau tave ir bandžiau sulipdyti TAVO gyvenimą ir parodyti tau, kad turi dėl ko gyventi, tu tiesiog išeini. Nuolatos išeini, bet deja vis sugrįžti. O taip norėtūsi, kad bent kartą pasiliktum. Bent vieną vienintelį kartą pasiliktum su visam...
Nu nes ir tu man... Vis dar... Be šiaip sau...
Myliu :*


 
Įdomus
teigiami balsai: 2  |  neigiami balsai: 0

Rašyk komentarą:

Roar (32)
Kaškas pažįstamo ... Linkiu jog gryžtu visam
#1, 04.03.2018 - 22:28