Point.lt yra internetinė bendruomenė, siūlanti tau galimybę bendrauti su draugais, susirasti naujų bičiulių, bei sužinoti, ką apie tave mano kiti. Jei nori naudotis puslapiu, prisijunk arba užsiregistruok!
Kristina01 dienoraštis
Sveiki,

tie kas skaito šį įrašą ir gal yra skaitę mano ankstesnius dienoraščius. :)

Sveikinuosi, nes įpratau į kažką kreiptis. Pastaruoju ir gan ilgą laiką kreipiuosi į vieną asmenį.

Šį kartą sveikinuosi ir kreipiuosi į skaitytojus, nes rašysiu ne apie tą žmogų, bet apie save. :)

Po tikrai ilgo laiko pradedu vėl gilintis tik į save. Žiūrėti ir galvoti tik apie save. Tiksliau sugrįžti į save. Todėl pavadinimas ir yra "Aš ir vėl aš", nes po labai ilgo laiko aš vėl jaučiuosi savimi. Ne senąją, nes laikas bėga, žmonės keičiasi, ne išimtis ir aš. Patirtis, gyvenimas mane tikrai daug išmokino. Negaliu sakyti, kad , nu vaaa aš ir vėl vieniša, aš ir vėl tokia pat vienišė Kristina kaip, kad buvau prieš draugystę. Neee. Taip, aš esu Kristina, taip, aš esu vieniša, bet ar tokia pat, kokia buvau prieš metus ar ilgiau? Tikrai ne! Kaip ir sakiau, laikas bėga, aš keičiuosi, aš bręstu, aš darausi labiau suaugusi, labiau patyrusi, labiau subrendusi. :)

Rašau, nes.. Jaučiu, kad noriu. Noriu tiesiog parašyti apie save ir tik save. :)

Taip, ilgą laiką rašiau laiškus apie save, bet susijusius su kitu žmogumi. Su praeitimi. Bet labiau tie laiškai buvo apie JĮ. Dabar jis yra tik jis. Dabar jis yra ex. Taip, su tuo vis dar sunkiai susitaikau, bet susitaikau :) Kaip ir rašiau anksčiau, paleidinėju. Cha, supratau vieną. Mes išsiskyrėm senai, bet aš su juo skiriuosi (mintimis) ilgai :D Bet tas procesas, tas labaai ilgas procesas jį pamiršti jaučiu, kad eina į pabaigą. :) Buvo per tą laiką daug ko, nuo to momento kai susiruošiau, išdrįsau ir galiausiai jį palikau. Taip, palikau AŠ. Po to karto kai buvau pas jį, toks vaizdas , kad tai jis nesugrįžęs pas mane - mane paliko. Ne, jis tiesiog negrįžo. O palikti palikau aš. Iš pat pradžių nesigailėjau.. nes bijojau to. Paskui supratau, kad gailiuosi, nes padariau tai skubotai. Bet paskui supratau, kad padariau tai "laiku ir vietoj", kad pamatyti viską kaip iš tiesų yra. Sako, kad "mylimą žmogų paleisk ir jeigu jis grįš, jis Tavo". Taip pat sako "kas nerizikuoja, tas negeria šampano". Tai va.. Jis negrįžo. Supratau, jis ne mano. Kiek gyvenimas ir likimas duoda suprasti, tai tiesa. Nesakau, ilgą laiką tikėjau, kad jis TAS. Save buvau labaaai įsitikinus, nors ilgą laiką per mūsų draugystę to stengiausi nedaryti. Bet padariau. Įsitikinau. Ooo, kaip paskui sunku tą įsitikinimą paneigti :D Žinot kaip ten būna, kai reikia viską "su šaknimis ištraukti", sunkuuu. O šampaną.. išgerti aš galiu, ne už MUS (kurio jau nebėra), o už SAVE. Aš galiausiai džiaugiuosi, kad tai padariau. Negaliu sakyt, kad užtikrintai džiaugiuosi, bet yra to džiaugsmo, nes kartais reikia rizikuoti. Reikia kažkam žengti tą rizikiną žingsnį ir patikrinti. Aš patikrinau. Pasiteisino, tačiau ne su tokiu rezultatu, kokiu tikėjausi. :) Deja. Tačiau, gyvenu toliau. Po truputį. :) Bet stengiuosi. Daugiau mažiau.

Aš jaučiuosi kitokia po skyrybų. Aš jaučiu kaip augu. Kaip vienas instagrame atrašė į mano komentarą "No pain, no gain". Tiesa. Skausmas augina, skausmas brandina, skausmas atveria akis. Kartais nesinori viską matyti, tačiau tenka. O paskui po kurio laiko džiaugiesi, kad pamatei.

Gyvenimas gražus, įdomus ir nenuspėjamas. Kas tiesa, tas ne melas. :) Net ir liūdesyje, ilgesyje yra grožio :) Ilgą laiką liūdėjau, net gi dabar jaučiuosi liūdnoka.

Ech, aš visad tikriausiai čia rašau, kuomet jaučiuosi liūdnoka ar kas mane slegia. Gal tas, kad viskas kas galėjo tas patvirtino - jis negrįš. Kai supranti, kad gyvenime Tavęs laukia kitas vaikinas. Kas dar nežinai. Bet žinai tik vieną - tai ne JIS. Tai ne Tavo ex. Sunkoka net įsivaizduoti, kuomet jau buvai suplanavus visą gyvenimą su juo, kuomet atrodo buvai tarsi savo gyvenimą suliejusi su jo gyvenimu. O čia va. PYST ir viena va sėdžiu ir rašau. Bet ar liūdna dėl to? Nee. Liūdna gal dėl to, kad tai yra pabaiga. Niekada manau pabaigos nėra labai linksmos. Skyrybos nėra malonu. Jos skaudu, liūdna, tamsu, niūru.

Cha, ot į depresuotą nuotaiką, Jus, skaitytojai, panardinau. Pati panardinau, pati ir ištrauksiu. :)

Pirmiausia, džiaugiuosi savimi, nes pradėjau nebegyventi pagal stereotipus. Viską stengiausi daryti pagal kažkokius tai modelius. Dabar juos griaunu atsižvelgdama į aplinkybes. Va pvz, šiandien, sekmadienis, aš turėčiau išvažiuoti iš namų į tą miestą kur mokinuosi. Bet kur aš? Namuose, nes rytoj turiu iš ryto reikalų čia, tad ir važiuosiu rytoj. Tie reikalai galėtų ir palaukti, tačiau aš pati noriu juos įgyvendinti būtent rytoj, nes kai kurie procesai prasidės nuo tada. O aš juos noriu kuo greičiau pradėti judinti, nes tai tolinau labai ilgai. Ką noriu pasakyti? Aš keičiuosi. Galėčiau dar daug dalykų pasakyti kuo pasikeičiau, bet gal pasakysiu tik vieną pastebėjimą, kurį kiekvienas galėtų pritaikyti sau - kiekvieną dieną atsibudę įvertinkit ką galėtumėt šiandien nuveikti? Sprendžiant pagal aplinkybes (nuotaika, oras, galimybės ir t.t.). Jeigu tik matot galimybę kažką padaryti ČIA ir DABAR, būtinai tai ir padarykit. Nes supratau vieną - tokios dienos kaip ši niekad nebus. Gali būti panašių į ją, tačiau, jos bus jau kažkuo kitokios. Ir tą norą įgyvendinkit jeigu tik galit ČIA ir DABAR, nes kitą dieną gali nebūti tokių gerų galimybių kaip šiandien, kitą dieną galit net nebenorėti to jau padaryti arba padarysit, bet nebeteiks Jums laimės tiek, kiek gali teikti šiandien.

Tai va.. O ką daugiau noriu pasakyt? Tikriausiai vėl noriu pasakot apie ex, kurio dar kartais ilgiuosi, kurio dar kartais laukiu, kad pasibelstų į duris, jas atidarytų, atsisėstų ir... Tiesiog. Kodėl? Nežinau. Tiesiog nežinau. Visi žmonės šneka, kad jau viskas, visi ženklai rodo, kad jau viskas, net mano nuojauta 99.5% sako, kad jau viskas. Tačiau dar šiek tiek kažkas laiko.. Tikriausiai viltis, kurią marinu, bet sunkiai sekasi numarint. Bet kaip ten sakoma "Viltis miršta paskutinė". Bet galiu pasakyti, kad tuos 99,5% aš jau numarinau. Dėl to savimi didžiuojuosi ir džiaugiuosi. Tai buvo didelis ir daug laiko atimantis darbas. Apie 3 mėnesiai. Bet kas gi ten skaičiuosi..? Cha cha, aš vis dar. Aš. Bet tik kol kas. Jaučiu, kad tai eina į pabaigą.

Ar mane gąsdina šiek tiek ateitis? Taip. Kiekvieną kartą kai išsigąstu prisimenu jį. Tačiau kai nusiraminu gyvenu toliau ir mintys nutolsta.

Velnias, nuuu, gi sakiau rašysiu apie save, bet vis dar mintys sukasi aplink jį. Ech. Kaip ir sakiau, aš nors stengiuosi.

Taip, mano mintys padrikos, jaučiuosi padrika ir aš. Bet nors jaučiuosi vėl savimi .

Kaip gera būti savimi!!! Labai.

Skaitytojai, jeigu norit mylėti kitą, visų pirmą, išmokit mylėti save, tada galėsit mylėti ir kitą. :)

Rašau gal dar ir dėl to, kad supratus, kad mano ateitis nėra surišta su EX, jaučiu tuštumą. Aš jos bijojau, labai. Todėl ilgą laiką jutau vietoj tuštumos - skausmą, liūdesį, ilgesį. O dabar tiesiog tuščia. Bet tai mane net gi šiek tiek žavi. Sako, kad "Gamtoje nėra tuščių vietų". Tikriausiai suprantat ką turiu omenyje, aa? :) Taip, aš optimistė. Tik svarstau ar laukti ar pačiai bandyti ieškoti? O gal ir laukti ir tuo pačiu ieškoti? Nežinau ar aš jau ant tiek tvirta, kad jau galėčiau imtis tokių veiksmų. Bet vel gi? Kada daugiau jeigu ne šiandien? Gi pati rašiau, geriausias laikas - ČIA ir DABAR. Jeigu sakau kitiems, reikia vadovautis tuo ir pačiai. :)

Tad ką norėjau pasakyti, kiekvienas manau atrasite kažką sau iš mano minčių raizgalynės, nes pasakiau daug įvairių minčių, tačiau paviršutiniškai jų negilinant, tačiau manau, kad ne visada reikia, svarbiausia "užmesti kabliuką", o jau kas užkibo Jums, tas :)

Tikiuos nors kažkiek pasisėmėte minčių, idėjų, o gal motyvacijos? Na, dėl pirmų dviejų gal ir galiu garantuoti, kad nors vienas ar pora žmonių, bet dėl motyvacijos, hmm... Šitas įrašas nelabai dvelkia motyvuotai, bet patikėkit, šitame visame rašinyje jis dvelkia, prislopusiai, paslėptai, tačiau motyvacijos jame tikrai yra :)

Gyvenimas gražus, įdomus ir nenuspėjamas, skaitytojai, tad stenkitės gyventi kuo įdomiau, pasiimti iš gyvenimo viską ką galit ir būtinai gyvenikit - ČIA ir DABAR, nes geriausias gyvenimo momentas ir galimybė - ŠIANDIEN. O gyvenimą turim tik vieną, tad kam nugyventi jį liūdnai? Kuo daugiau optimizmo - tuo geriau! Jis užkrečiamas, padėsite ne tik sau, bet ir kitiems ! :)

Gero vakaro! Bučkis!

Raktažodžiai:

 
Įdomus
teigiami balsai: 1  |  neigiami balsai: 0

Rašyk komentarą: