Pagaliau aš čia. Pagaliau gyvenu vienas, toli nuo visko, kas iki šiol buvo neatskiriamos mano gyvenimo detalės. Jeigu neklystu, tai jau penkta diena, kada esu čia. Tiesą sakant, sunku pasakyti, nes sunkiai skiriu dieną nuo nakties.



Skaityti daugiau »

Šiandien paskutinė naktis namuose. Su kai kuriais atsisveikinau, su kai kuriais ne, nesvarbu. Tas atsisveikinimas... Atrodžiau taip, tarsi atsisveikinčiau dienai, savaitei, o iš tikrųjų maniau, kad atsisveikinu amžiams. Toks mano nusiteikimas. Ir man buvo taip lengva, kad jau spėjau pamiršti viską, ko dar nespėjau palikti.

Skaityti daugiau »

Šiandien aš kaip niekad ramus. Nuotaikos, rodos, nėra jokios. Galva pustuštė.

Liko pusantros paros, kai pradėsiu naują gyvenimą. Jaučiuosi kaip dar negimęs kūdikis.

Skaityti daugiau »

Pavargau nuolat galvoti apie tai, kas manęs laukia, pavargau kurti scenarijus. Darosi tiesiog per sunku žinoti, kas galėjau būti ir kuo dar galiu pavirsti. Visa, ką išgyvenu, bandau sudėti į dainas, kurias girdžiu. Taip lengviau.

Šiandien klausydamas tų dainų stebėjau mėnulį, kuris keliavo per dangų taip, kaip, rodos, aš keliavau per visą savo gyvenimą.

Skaityti daugiau »

Dievinu tokias gyvenimo akimirkas. Aš sėdžiu mėgstamiausiame savo balkone, dantyse cigaretė, o kažkur po kojomis mėtosi alus. Namai pilni giminių, kurie man aiškina, kaip reikia gyventi, o darau viską atvirkščiai. Jie vis dar mano, kad esu idiotas. Aš niekada jų neklausydavau ir neklausysiu dabar, nes nepaisant to, ką jie man visad sako, aš darau taip, kaip atrodo geriau man, ir visada pateisinu didžiausius jų lūkesčius.

Skaityti daugiau »

Stoviu balkone, kol aplink mane žiba dangus ir aš paslapčia, su didele baime tikiuosi, kad vienas iš jų pataikys ir į mane. Niekad nesuprasiu, kodėl kartais taip jaučiuos.

Ir štai šiandien aš grįžau iš Palangos. Treti metai iš eilės su tais pačiais žmonėm. Tai jau tapo šventa tradicija. O aš turiu savo tradiciją. Naktinė jūra.

Skaityti daugiau »

Rytoj vakare aš jau būsiu prie jūros. Žiūrėsiu į horizontą, klausysiu bangų, gersiu ir bandysiu sustabdyti akimirką. Arba mąstysiu, kas man negerai, ko man trūksta, kad viskas būtų tobula, nes niekada niekas nebūna tobula, kol tai netampa atsiminimu. Nesvarbu. Aš matau tik jūrą, ir daugiau niekas man nerūpi. Nei žmonės, su kuriais būsiu, nei galimybė be proto prašėlti dar vieną savaitę, niekas. Tik jūra.

Skaityti daugiau »

Mano viltys nemiršta, kad ir kaip smarkiai aš noriu jas nužudyti.

Vakar rašiau, tačiau po akimirkos visas išlietas mintis sunaikinau. Net nežinau, kodėl taip padariau. Galbūt jos nenusipelnė ištrūkti iš mano galvos. Bet dabar... dabar mano galvoje tiek daug visko ir aš net nežinau, nuo ko turėčiau pradėti.

Skaityti daugiau »

Šiandien pirmą kartą per 9 dienas likau vienas. Ką tik išlydėjau paskutinius svečius, ir dabar toji tyla namie atrodo tokia... neįprasta. Šiandien bus pirma naktis, kuomet miegosiu vienas. Bijau. Nežinau, kodėl.

Skaityti daugiau »

Jau net nebežinau, kelintą dieną iš eilės geriu. Tiesiog sėdžiu žmonių apsuptyje, klausau savo muzikos, stebiuosi kiek daug joje atrandu savęs ir tiesiog... nieko nedarau. Aš nežinau, ar noriu ir toliau toks būti. Aš nežinau, kodėl taip yra ir kodėl taip visada buvo. Ar aš sugebėčiau pasikeisti, o gal tiesiog aš toks esu, toks gimiau? Gal tai ir yra tas gyvenimas, kuriam esu pasmerktas?

Skaityti daugiau »