|
Trečiadienis, kovas 10, 2010 Laikas 02:01.
Tyla. Tamsa. Už lango rūkas. Aš stoviu įbedęs žvilgsnį į žemę. Aš nesuprantu. Nesuprantu nieko. Skaityti daugiau »
|
| Komentarai (1) | įrašo vertinimas: 18 |
|
šeštadienis, kovas 06, 2010 Laikas 00:42.
Mane išdūrė. Apgavo, ir padarė tai lygiai taip, kaip ir turėtų padaryti žmogus. Žinojau, kad taip bus, bet ignoravau visus man siunčiamus ženklus. Štai vieną vienintelį kartą leidau sau manyti, kad galbūt klystu, galbūt tik pasirodė, bet ne. Aš vėl neklydau. Dabar turėčiau būti girtas. Šiandien turėjau miegoti ramiai. Aš neturėčiau būti namie. Skaityti daugiau »
|
| Komentarai (0) | įrašo vertinimas: 32 |
|
Trečiadienis, kovas 03, 2010 Laikas 00:45.
Ups. Negaliu sakyti, kad netyčia, bet tiek to. Man nereikalingas pasiteisinimas, nes neturiu kam teisintis. Nebent sau, o aš nesiskaitau. Skaityti daugiau »
|
| Komentarai (2) | įrašo vertinimas: 22 |
|
Trečiadienis, vasaris 24, 2010 Laikas 00:11.
Aš mėgstu būti vienas. Mėgstu vienas važiuoti namo, ypač, kai autobusas tuščias. Mėgstu būti vienas namie. Kai kas nors sėdi kitame buto gale, man jau nebegerai. Kadaise taip nebuvo. Kadaise manęs nebuvo galima palikti vieno, nes tuomet nebuvau atsparus vienatvei. Nebuvau nuo jos priklausomas. Visad sakau, kad žmonės nesikeičia. Aš klystu. Juk pats nuolatos keičiuos. Aš tik nesuprantu žmoaus pokyčių dėsningumų. Skaityti daugiau »
|
| Komentarai (2) | įrašo vertinimas: 27 |
|
Sekmadienis, vasaris 21, 2010 Laikas 19:20.
Vakar buvo viena iš tų dienų, kada visas gyvenimas atrodė šlykščiai nejaukus. Kiekvienas garsas, kiekvienas žvilgsnis pro autobuso langą tiesiog verčia vemti. Neturi kur dėtis, nežinai ką daryti ir norisi tiesiog užsidaryti į savo švininę kūno formos dėžutę, kurioje galėtum pasislėpti nuo visko, kas tave supa. Bet ne. Aš sėdėjau tarp pažįstamų, aš važiavau savo paties šimtadienį, ir tai man atrodė klaida. Tarsi paskutinė kelionė. Skaityti daugiau »
|
| Komentarai (0) | įrašo vertinimas: 15 |
|
Antradienis, vasaris 16, 2010 Laikas 01:18.
Šiandien buvo žengtas paskutinis žingsnis. Rezultatas beveik toks, kokio tikėjausi. Viskas. Atsikračiau visų. Vėl įsitikinau, kad neklystu. Eilinį kartą. Tai buvo paskutinis testas. Žinau, kas nutiko. Žinau, kas slypi už pasakytų žodžių. Aš viską žinau. Rezultatas mane tenkina. Skaityti daugiau »
|
| Komentarai (0) | įrašo vertinimas: 15 |
|
Sekmadienis, vasaris 14, 2010 Laikas 01:52.
Šiandien vėl visiškai apgailėtinai prastūmiau savo dieną. Ji nebuvo tokia, kokios norėjau, bet man vis tiek patiko. Beveik neatsistojau nuo kėdės. Namie beveik visą dieną nieko nebuvo. Galėjau ramiai sau klausytis muzikos, daužyti sienas, rėkti, kankinti gitarą ir dar daug kitų dalykų. Kitaip tariant, niekieno netrukdomas galėjau nieko neveikti. Bet tai man buvo į naudą. Skaityti daugiau »
|
| Komentarai (3) | įrašo vertinimas: 22 |
|
šeštadienis, vasaris 13, 2010 Laikas 01:15.
Sėdi, stebi pasaulį šaltu veidu, nejauti nieko, tik pyktį, panieką ir tuštumą. Ir taip visada. Tai pasidaro taip natūralu, kad tai tau visai netrukdo, tu to visai nepastebi. Tiesiog gyveni žinodamas, kad gyvenimas yra toks. Tačiau kas nors kokiu nors būdu vis tiek primins tai, kuo kadaise tikėjai. Skaityti daugiau »
|
| Komentarai (2) | įrašo vertinimas: 10 |
|
Trečiadienis, vasaris 10, 2010 Laikas 23:20.
Nuolat skundžiuosi, kaip viskas blogai ir kaip niekas manęs nesupranta, tačiau kai atsiranda žmogus, kuris pastebi, kad kenčiu ir klausia, kas nutiko, aš atsakau, kad viskas gerai. Aš ne tik žodžiais nesugebu pasakyti, kas man yra, bet ir nenoriu, kad kiti žinotų. Aš iš viso nenoriu bendrauti su žmonėmis, tad vienintelė likusi vieta, kur galiu ateiti - tai šis prakeiktas dienoraštis. Skaityti daugiau »
|
| Komentarai (5) | įrašo vertinimas: 24 |
|
Dienoraščiai: raktažodžiai
|
