Staiga supratau, kodėl retsykiais ima ir aplanko liūdesys ar net vienatvė. O kai taip nutinka, žmogus sėdi ir nesupranti, nuo ko viskas prasidėjo. Atrodo, dar prieš porą valandų snūduriavai ir jauteisi visai laimingas, bet staiga BUM ir nuotaika virto į didelę šūdo krūvą. Na taip, būna visiems. O vat šiandien patekęs į tokią situaciją imiau ir supratau, dėl ko taip nutiko.


Skaityti daugiau »

 Nenorėčiau, kad likimas egzistuotų, nes tuomet dingtų bet koks noras dėl kažko stengtis - vis tiek viskas priklausytų ne nuo tavęs. Tačiau gyvenime per daug sutapimų, kad likimą drąsiai galėtumėme laikyti tik mitu. O kaip kova tarp gėrio ir blogio? Juk ji akivaizdi, ar ne? Juk tenka su tuo susidurti kiekvieną mielą dieną. Tačiau kaip gali vykti kova tarp kažko aukštesnio, jeigu greta yra likimas, kuriam esant šalia ta kova tampa beprasmė ir nereikalinga?


Skaityti daugiau »

 Ech... 16-ieji mano gyvenimo metai buvo patys pačiausi. Patyriau neapsakomai daug nuotykių, paragavau įvairių gyvenimo dovanotų vaisių, dar geriau pažinau pasaulį ir, svarbiausia, save. Didžiuojuosi savimi. Didžiuojuosi, nes sugebėjau kovoti prieš savo ydas ir pakeisti didžiąją dalį to savęs, kurio neapkenčiau. Didžiuojuosi, nes išmokau būti laimingas.


Skaityti daugiau »

 Naujas siaubo kūrinys. Ar bus tęsinys dar nežinau, laikas parodys. Malonaus skaitymo.


Skaityti daugiau »

 Po visko, ko mane išmokė meilė, kokios nelinkėčiau niekam, man nutiko šis tas, ko taip pat nelinkėčiau niekam. Todėl dabar neretai aplankančios mintys, kad esu nesutvertas meilei, ne tik tapo kaip niekad artimos, bet ir nesunkiai pagrindžiamos.


Skaityti daugiau »

 Vienai mergaitei labai patiko vienas berniukas, bet jis buvo labai nedrąsus. Mergaitė norėjo jam prisipažinti meilėje, bet nežinojo, kaip tai padaryti, todėl sugalvojo gudrų planą:
- Pažaidžiam tokį žaidimą. Aš apibūdinu tam tikrą dalyką, o tu pasakai, apie ką aš kalbėjau.
- Na gerai, bet man gali sunkiai sektis.
- Nebijok, viskas labai paprasta. Pradedam. Tai jausmas, kada be jokios aiškios priežasties pradeda svaigti galva. Tau sunku rišliai kalbėti ir blaiviai mąstyti. Žodis iš "m" raidės.
- Emm... Mieguistumas?
- Ne, ne. Pabandom kitaip. Tai, apie ką šneku, drasko širdį, bet be to negali gyventi nei vienas šios planetos gyventojas. Antra žodžio raidė - "e".
- Žinau, paprasta! Tai - melas.
- Ech, vėl nepataikei. Pabandysiu užduotį supaprastinti dar labiau. Kaip pavadintum reiškinį, kuomet žmogus bando kitam įtikti, parodydamas tai, ką moka geriausia? Trečia raidė būtų "i", - mergaitė buvo įsitikinusi, kad jis atsakys.
- Galbūt tai... meistriškumas? Žmogus bando parodyti savo meistriškumą?
- Neskubėk atsakyti. Pagalvok! Juk tai taip paprasta! Na gerai, paskutinė užuomina.


Skaityti daugiau »

 Faktas, kad ne visada gali gauti tai, ko nori. O kai žmogus negali gauti to, ko trokšta, jis pradeda svajoti. Pasitelkęs savo fantaziją, jis bando bent iš dalies patenkinti savo troškimus. Mintyse susikuria tai, ko negali pasiekti realiame gyvenime. Bet jam negana. Suformavęs svajonės siluetą, žmogus ją pagražina magiškais prieskoniais - prideda ryškesnių, jam patinkančių spalvų, danguje pakabina cukrinę saulę ir papuošia ją lengvais plunksniniais debesimis. Žinoma, jis nepamiršta ir aplinkinių - kiekvienam padovanoja neblėstančią šypseną ir apdovanoja neišsemiama laime. Sau nepamiršta pasidovanoti sparnų. Juk tai fantazija, nuosava erdvė, jo ir tik jo vieno pasaulis, kur galima būti daugiau nei laimingu. Tačiau kambaryje kažkas suspragsi, ir jam tenka atsimerkti. Viskas akimirksiu išnyksta. Gaubiamas slegiančios tylos, jis suvokia, kad tai, ką jis sukūrė, buvo daugiau nei tobula, tačiau negyva, o erdvė, į kurią sugrįžo, visai ne tokia, kokią jis norėtų matyti. Tada kyla klausimas - ar įmanoma svajones paversti realybe?


Skaityti daugiau »