Point.lt yra internetinė bendruomenė, siūlanti tau galimybę bendrauti su draugais, susirasti naujų bičiulių, bei sužinoti, ką apie tave mano kiti. Jei nori naudotis puslapiu, prisijunk arba užsiregistruok!
unikALUSis dienoraščių archyvas - rugsėjis 2008

Pamąstymai raštu. Gyvenimo prasmė

  Reklamuok
 Gera tiems, kurie gyvena tikėdami, kurie mato ir jaučia, kad gyvenimas turi prasmę. Norėčiau ir aš jausti, kad man įkvėpta gyvybė ir dovanoti talentai vieną dieną pasitarnaus didžiam tikslui. Tačiau kuomet suvokiu, kad esu tik vienas iš tų milijardų, nebesijaučiu esąs Aukštesniojo siųstas. Tad dabar matydamas pasaulį suprantu, koks pigus yra žmogus. Jis tik vienas iš daugelio, kuriam pradingus, pasaulis suksis toliau, o paliktas pėdsakas ir teliks pėdsaku, kuris kitiems nereikš nieko. Gyvybė tampa tokia nereikšminga ir įprasta, kad tai nebėra didis stebuklas. Tai kokia viso to prasmė?


Skaityti daugiau »
Komentarai (4)  |  įrašo vertinimas: 25

Kodėl bijau rašyti?

  Reklamuok
Kiekvieną kartą, kai į galvą šauna mintis ką nors parašyti, aš taip ir nepradedu arba pradėjęs nepabaigiu. Visada jaučiuosi nepasirengęs - tai galvą skauda, tai aplinka susikaupti neleidžia, tai dar kas. Nors ir žinau, kad apgaudinėju pats save, bet to negaliu... na, nenoriu pripažinti. Tačiau anksčiau ar vėliau reikia. Tarkime, kad dabar.


Skaityti daugiau »
Komentarai (15)  |  įrašo vertinimas: 23

Nemėgstu galvoti pavadinimų

  Reklamuok
Daug laiko praėjo nuo tada, kada paskutinį kartą kažką parašiau. O ir to paskutinio karto nepamenu. Juk taip gerai gyvenau, džiaugiausi gyvenimo teikiamais (ne)malonumais ir tarsi kvėpavau visu tuo magišku gėriu, net jaučiau jį cirkuliuojantį mano kūne. Galva buvo tarsi išsunkta ir tokia lengva, kad atrodė, jog galų gale atsikračiau visų tų piktų minčių, nuodijusių mano gyvenimą. Gavau viską, ko norėjau, nes pagaliau suvokiau, kada reikia atsimerkti ir kada verčiau būti užsimerkusiam. Taip yra ir dabar. Skirtumas tik tas, kad mano sodą papildė dar vienas žiedas. Tobula, žadą atimanti gelytė, į kurią pažvelgęs negaliu atitraukti akių. Nežinau, kas tai - nepaprasta gamtos dovana, ar nuodinga piktžolė, bet man nesvarbu. Aš tiesiog negaliu atsispirti pagundai ją paliesti, jai nusišypsoti ir ja pasirūpinti. Ta maža gėlelė tampa pati svarbiausia visame sode ir aš tampu jos vergu. Ją pamatęs nebematau nieko aplinkui ir esu pasiryžęs paaukoti viską, kad tik šis žiedas nenuvystų. Tačiau bėda ta, kad nežinau, kaip tą žiedą puoselėti. Tokios informacijos nėra niekur, nes tai - kažkas unikalaus.


Skaityti daugiau »
Komentarai (1)  |  įrašo vertinimas: 7