Sėdžiu netoli stotelės ant laptų ir pakėlęs galvą stebiu linguojančią pušį, pro kurios lapelius blyksi ryški saulė. Sėdžiu ir megaujuosi šaltu vėjeliu, kuris šiandien kitoks. Dabar jis ypatingas. Ir ne tik jis, viskas. Nuo to karto, kai į rankas paimiau tą mažą raudoną knygutę, visas pasaulis tarsi sustingo ir ramiu balsu man tarė: "Priimk šią dovaną. Dabar tu žinai, kaip ja naudotis. Gyvenk iš naujo". Pagaliau radau taip ilgai ieškotą ramybę ir harmoniją. Pasirodo, laimė, kurios taip troškau, visada buvo taip arti. Arčiau, negu galėjau kadanors įsivaizduoti. Atradęs paprastutę laimės formulę, aš supratau, kad tas toks nepastovus, visados nuo manęs pabėgdavęs jausmas, slėpdavosi ne kur kitur, o manyje. Sužinojau, kaip gyventi ir galų gale atsimerkiau. Pradėjau rašyti naują savo gyvenimo knygą.

Skaityti daugiau »

Vajė vajė kiek daug šiais laikais mes patiriame streso. Retkarčiais net depresija susergame. To priežastys labai paprastos - mūsų kažkas nemyli, tas su mumis nepagarbiai elgiasi, anas mums nesiseka ir, apskritai, esame skriaudžiami likimo, nes vat tam ir šitam viskas sekasi kur kas geriau, negu mums. O tada tiesiog sudedame rankas ir užsimerkę laukiame, kol kas nors mus išgelbės. Įvyks stebuklas ir viskas susitvarkys. O kol visa tai nevyksta, toliau senstame kartu su "gyvenimas - tai kančia" mintimi. Hehe, o iš tikrųjų viskas yra taip:


Skaityti daugiau »

Tai, kaip tu žmonėms atrodai iš šono, tėra nulis. Niekas negali suprasti žmogaus taip, kaip jis norėtų būti suprastas, nes tu niekada negalėsi pasakyti, kaip aš jaučiuos, kas man negerai, kas dedasi mano galvoje. Galbūt todėl, kad net pats nesugebu susitvarkyti su savo vidiniu pasauliu. Stengiesi dažyti gyvenimą mėgiamomis spalvomis, bandai keistis, daryti pažangą, tobulėti, džiaugtis tuo gyvenimu, kurį tu turi, bet, kad ir kaip tu besielgsi, tave veiks išoriniai veiksniai, kurie, vėlgi, veikia mane, bet visiškai nejaudina tavęs. Tau viskas atrodo paprasta ir išspręndžiama, nors iš tiesų taip nėra. Tai yra visa ko priežastis.


Skaityti daugiau »